Apie santykį
Santykis – nuostabus dalykas. Jis gali gydyti, auginti, žadinti, „uždegti“, lygiai taip pat gali „gesinti“, žeminti, sužeisti, įskaudinti. Būtent santykyje žmogus atranda save bei savo esybę. Dėl įvairių priežasčių vieniems sukurti ryšį taip paprasta, o kitiems – taip sunku. Būna, sukurti santykį lengva, tačiau išlaikyti – keblu. Būna atvirkščiai – atsidūrus santykyje, iš jo sunku išeiti.
Galvoju, kas svarbiausia santykyje. Nesvarbu kokiame – ne tik meilės ryšyje. Pagrindinė idėja, ateinanti į galvą – jausmai. Meilės, draugystės, bičiulystės ryšiuose nepaprastai svarbu jausti saugumą, pasitikėjimą, užtikrintumą, stabilumą. Dirglų, įtemptą santykį būtent tokiu daro emocijos ir jausmai – pyktis, nusivylimas, nuoskaudos.
Psichologo kabinete taip pat nepaprastai svarbus jausmas. Vienas svarbus dalykas yra tai, kaip du žmonės (psichologas ir klientas) jaučiasi kalbėdami tarpusavyje, kaip mezgasi jų ryšys. Tačiau taip pat svarbu pajausti ir tai, kas slypi už to, ką sako žmogus.
Kaskart kai žmogus pasakoja kažką iš savo gyvenimo, bandau girdėti ne tik žodžius, bet ir jo jausmus, savo vidų, nuotaiką, energiją, kuri sklinda, atpažinti savo jausmus. Tai leidžia geriau suprasti, pažinti, atskleisti.
Būna, žmogus kalba apie labai skaudžius dalykus, bet aš negaliu apčiuopti jausmo. Tai visada priimu kaip ženklą, jog ir pats žmogus, gali nebūti įsisąmoninęs, įprasminęs, išjautęs to, ką sako. Būna atvirkščiai, kalbame, rodos, visiškai nereikšmingomis temomis, bet jaučiu kažkokią įtampą. O kapstant tas vietas, neretai atsiskleidžia į nereikšmingų sąrašą nustumti esminiai dalykai.
Labai myliu savo darbą bei kiekvieną klientą. Kaskart, kai į mano kabinetą įžengia naujas žmogus, bandau jį pažinti. O pažindama pamilstu. Kiekvienas žmogus vertas meilės vien dėl to, jog yra. Pažįstant žmogų, atsiskleidžia labai gražūs dalykai. Linkiu atskleisti tuos gražius dalykus kuriant ir puoselėjant ryšį. Taip pat linkiu nebijoti kurti ryšio ir su savimi.
