Apie santykį su mama
Mama – vienas svarbiausių žmonių tiek vaiko, tiek ir saugusiojo gyvenime. Vaikui ji gali būti ir maisto, ir nusiraminimo, ir saugumo, ir meilės šaltinis.
Suaugusiajam mama taip pat gali reikšti ir nusiraminimą, ir saugumą, ir meilę. O gali būti ir priešingai – jog mama tampa žmogumi, kuriam stengiamasi įtikti, tarnauti, kurio meilės siekiama visą gyvenimą. Būna, jog žmonės siekia mamos meilės bei pripažinimo ne tiesiogiai, o vis atsidurdami panašiose situacijose. Kai bando įtikti autoritetams: „sužibėti“ darbo aplinkoje, ir tokiu būdu gauti autoritetingos figūros pripažinimą, ieškodami atsakymų, ką kiti žmonės apie mane galvoja, o kartais šalia jų ir sustingdami, ir nebežinodami kaip būti. Būna, jog vis atsiduriama santykiuose, kurie nuvilia, kuriuose negaunama atspindėjimo ir atjautos, kurių taip trūko gimtuosiuose namuose, tačiau tie santykiai atrodo kažkuo svarbūs, dėl to juos labai sunku paleisti. Santykio su mama modelis gali vis atsikartoti. Būna, kad negalėjus įtikti mamai, vis jaučiamės negalintys įtikti kitiems žmonėms. Arba kai vis pastebime erzinančias kitų žmonių savybes, o galiausiai suprantame, kad tas savybes turi ir mama. O gal ir aš.
Santykis – komplikuotas dalykas. Labai dažnai į jį gilintis atrodo sunku, skausminga, neverta. Baisu jo netekti, kad ir koks sudėtingas bei nuviliantis jis atrodytų. Tačiau žmogus – įvairiapusė būtybė. Net ir labiausiai nuviliančiame santykyje galima atrasti viltį teikiančių dalykų. Net ir santykyje, kuriame jautėmės atstumti, galime atrasti vietų, kuriose jautėmės priimti ir svarbūs. Tačiau norint tai pastebėti, svarbu leisti sau pajausti viską. Pajausti tuos jausmus, kuriuos buvome užrakinę ir paslėpę giliai po devyniais užraktais. O tik pajautus ir įsisąmoninus juos, galime pamatyti pilnesni, visuminį vaizdą ir žmogaus bei santykio įvairiapusiškumą.
Būti mama taip pat atrodo nepaprastai sudėtinga užduotis. Dažnai mamos kelia sau neįtikėtino sudėtingumo uždavinius, kurių pasiekti tiesiog neįmanoma. Taigi, šie bandymai pasmerkti nesėkmei. O tada ateina kaltė, pyktis, gėda.
Visus jausmus svarbu įsivardinti, suprasti, priimti. Tuomet ir savo sprendimuose galime būti sąmoningesni. Kartais reikia tik menko žvilgsnio iš šalies, ir gyvenimas palengvėja. O kartais iki palengvėjimo tenka nueiti ilgą kelią. Tai irgi santykio dalis.
